young woman standing in the sun

Kas sukelia
RAUDONAS DĖMES ANT ODOS?

Sužinokite, kokios yra raudonų dėmių priežastys ir kaip atpažinti skirtingus tipus.
Skaitymo laikas
5 min.
Trumpai tariant:
  • Raudonos dėmės ant odos
  • Kas sukelia raudonas dėmes ant odos?
  • 4 skirtingi raudonų dėmių tipai:
  • Ar galima išvengti raudonų dėmių atsiradimo?
  • Faktų apžvalga
  • 5 požymiai, kada reikėtų kreiptis į gydytoją
  • Santrauka
  • DUK
  1. PRADŽIA/
  2. STRAIPSNIAI/
  3. ODOS PROBLEMOS/
  4. KAS SUKELIA RAUDONAS DĖMES ANT ODOS?

Raudonos dėmės ant odos gali skirtis dydžiu, forma ir vieta — jos pasirodo kaip pavienės žymės arba kaip išbėrimai. Išvaizda gali būti įvairi, o spalvos intensyvumas ir tekstūra kartais leidžia nuspėti priežastį.  

Raudonos dėmės gali atsirasti dėl daugelio priežasčių: infekcijos, reakcijos į saulę ar karštį, dermatito, alergijos arba petechijų — smulkių purpurinių, raudonų ar rudų taškų, kurie dažniausiai matomi ant rankų, kojų, pilvo ir sėdmenų. Kai kuriais atvejais jos pasireiškia kaip niežtinčios raudonos dėmės ar odos paraudimas; dažnai tai būna ir raudoni taškai ant odos. 

Kas sukelia
RAUDONAS DĖMES ANT ODOS?

Raudonos dėmės ant odos gali atsirasti dėl daugybės priežasčių, o jas supratus lengviau atpažinti, kodėl jos pasirodė:

1. DERMATITAS

Dermatitas — odos uždegimas, kuriam būdingi raudoni plotai, niežulys, šašai ir pleiskanojimas. Yra daug dermatito formų, dažniausios — kontaktinis dermatitas ir atopinis dermatitas.

Kontaktinis dermatitas atsiranda tiesiogiai susilietus su tam tikra medžiaga, pavyzdžiui, kai kuriais kvepalais. Nors, vengiant dirginančios medžiagos, jis paprastai praeina per kelias dienas ar savaites, verta pasikonsultuoti su gydytoju dėl tinkamo gydymo ar priežasties nustatymo.

Atopinis dermatitas, dar vadinamas egzema, yra lėtinė būklė, dažnai pasireiškianti vaikams ir dažnai susilpnėjanti suaugus. Jam taip pat reikalinga medicininė priežiūra, o sergantiesiems patariama naudoti švelnias, bekvapikes priemones, sukurtas jautriai odai. Dermatitas — viena dažnesnių raudonų dėmių priežasčių.

2. KARŠČIO BĖRIMAS IR SAULĖS ALERGIJOS
Karščio bėrimas (prakaitinis bėrimas) atsiranda užsikimšus prakaito liaukoms — dažniausiai prakaituojančiose vietose, tokiose kaip pažastys, krūtinė, nugara, rankos ar kirkšnis. Dėl to formuojasi smulkūs, raudoni, niežintys ir kartais skausmingi gumbeliai, kurie gali būti skysčiu užpildyti — kai kuriais atvejais jie atrodo kaip niežtinčios raudonos dėmės ar raudoni taškai ant odos.  

Bėrimas dažniau pasirodo karštu oru arba po mankštos ir paprastai praeina per kelias dienas. Diskomfortui mažinti gali padėti vėsus, drėgnas flanelės kompresas, kuris ramina niežulį. 

Saulės alergija, kurią sukelia reakcija į UV spindulius, taip pat gali sukelti raudonas dėmes, ypač šviesaus gymio žmonėms ar jaunoms moterims. Skirtingai nei karščio bėrimas, alergija dažniausiai matoma labiausiai saulei veikiamose vietose — dekoltė, rankose ir kartais veide. Rekomenduojama naudoti kremą nuo saulės, skirtą jautriai odai, ir vengti ilgo buvimo saulėje, kad sumažintumėte odos paraudimą ir sudirginimą.
3. ROŽINĖ PITIRIAZĖ
Rožinė pitiriazė — dažnas bėrimas, dažniau pasireiškiantis 10–35 metų žmonėms, atsiranda ant kūno, bet ne ant veido. 

Dažnai viskas prasideda didesne raudona dėme ant krūtinės ar nugaros, vadinama „pradinė plokštelė“, o po kelių dienų ją seka smulkesnis, išplitęs bėrimas. Bėrimą sudaro apie 1,5 cm dydžio raudonos, iškilios, pleiskanojančios dėmės, kurios gali niežėti, bet nebūna skausmingos. 

Nors rožinė pitiriazė dažniausiai praeina savaime, svarbu švelniai prižiūrėti odą: naudokite jautriai odai skirtas priemones ir nuo saulės saugokite švelniu kremu.
4. PURPURA ARBA PETECHIJOS

Purpura ir petechijos — raudonos ar purpurinės dėmės, atsirandančios plyšus poodinėms kraujagyslėms; dažnai matomos kaip bėrimo grupės. Purpura paprastai yra didesnė nei petechijos. Šios dėmės gali būti nekenksmingos, bet kartais rodo rimtesnius kraujo krešėjimo sutrikimus, todėl, įtarus purpurą, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju.

Dažnos priežastys: įtempimas (pvz., kosulys, vėmimas, sunkumų kilnojimas), UV spindulių pažeidimas, senėjanti oda, lazerinės procedūros, vitamino K ar C trūkumas, odos trauma, kraujagyslių pažeidimas, taip pat kai kurios infekcinės ligos.

5. SPUOGAI

Spuogai atsiranda, kai plauko folikulai užsikemša riebalais, negyvomis odos ląstelėmis ir bakterijomis. Riebalinės liaukos gamina sebumą, kuris sutepti odai, tačiau jo perteklius gali užkimšti folikulus ir sukelti baltuosius ar juoduosius taškus arba aknę. Uždegus, šie dariniai gali parausti ir tapti raudonomis dėmėmis.

Šios būklės dažnai palieka žymes odai gyjant. Norint išlyginti ir sumažinti aknės žymių matomumą, galite išbandyti NIVEA Cellular Luminous630 Anti Dark-Spot Post Acne Marks Serum. Formulė veikia esamą pigmentaciją, gali šviesinti ir mažinti tamsius dėmės bei prisidėti prie naujų dėmių atsiradimo prevencijos.

6. KERATOZĖ PILARIS
Keratozė pilaris sukelia šiurkščius gumbelius ant rankų, kojų ar skruostų dėl keratino sankaupų plauko folikuluose. Veiksniai: nepakankamas drėkinimas, nepakankamas šveitimas, negyvos odos sankaupos ir aštrūs muilai. 

Reguliarus drėkinimas padeda mažinti gumbelių matomumą, tačiau venkite šiurkštaus šveitimo, nes jis gali dar labiau sudirginti sausą odą. Geriausia drėkinamąją priemonę tepti ant drėgnos odos po prausimosi, kad sulaikytumėte drėgmę. 
 
7. STRESAS IR NERIMAS
Emocinis stresas ir nerimas gali sukelti fizinius simptomus, įskaitant raudonas dėmes ar bėrimus. Streso bėrimai dažnai pasireiškia raudonais, iškiliais gumbeliais ar dilgėline. Jie gali niežėti ir atsirasti bet kurioje kūno vietoje, kartais matomi kaip odos paraudimas.

4 skirtingi
RAUDONŲ DĖMIŲ TIPAI:

  • 1
    Plokščios raudonos dėmės ant odos
    Plokščios raudonos dėmės — tai nedideli, aiškiai apibrėžti odos plotai, kurie nėra iškilę ar įdubę. Jų dydis ir intensyvumas gali skirtis, paviršius dažniausiai lygus, be skysčio.  

    Dėmės gali būti laikinos arba ilgalaikės — priklausomai nuo priežasties. Paprastai jos nesukelia skausmo, bet kartais gali būti niežtinčios ar sukelti diskomfortą; kai kuriais atvejais jos pasireiškia kaip niežtinčios raudonos dėmės.
  • 2
    Ryškiai raudoni ar purpuriniai taškai ant odos
    Tai smulkūs, taškiniai raudoni taškai ant odos, galintys atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Dažnai tai — petechijos, kurios susidaro plyšus smulkioms kraujagyslėms ir nesibąla spustelėjus.  

    Purpura yra didesnė. Šie taškai gali rodyti įvairius sutrikimus — nuo smulkių sužeidimų iki rimtesnių būklių, todėl juos turėtų įvertinti gydytojas.
  • 3
    Maži raudoni taškai ant odos
    Maži raudoni taškai gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, įskaitant egzemą. Šie taškai dažnai niežti ir yra paraudę; jie gali būti plokšti arba šiek tiek iškilę ir dažniausiai susiję su padidėjusiu odos jautrumu dirgikliams ar alergenams. Egzemai būdingi taškai gali tapti jautrūs, ypač susilpnėjus odos barjerui; tai vienas iš dažnesnių odos paraudimo požymių.
  • 4
    Niežtinčios raudonos dėmės ant odos
    Šias raudonas dėmes lydi niežulys, o jas gali sukelti alerginės reakcijos, vabzdžių įkandimai, odos sausėjimas ar tokios būklės kaip egzema ar dilgėlinė. Niežėjimas gali būti nuo silpno iki stipraus.

    Jei oda niežti ir yra sausa, svarbu naudoti drėkinamąją priemonę, tinkamą jautriai odai. NIVEA Repair & Care Sensitive Skin Cream — bekvapė priemonė, suteikianti intensyvų drėkinimą veidui, kūnui ir rankoms. Švelni, veiksminga formulė gali padėti nuraminti jautrią, sudirgusią odą ir suteikti ilgalaikį komfortą nuo sausumo.

Ar galima išvengti
RAUDONŲ DĖMIŲ ATSIRADIMO?

Nors ne visų tipų raudonas dėmes galima visiškai užkirsti, tinkama higiena ir priežiūra gali sumažinti raudonų dėmių atsiradimo riziką.

1. ŠVARI IR DRĖKINAMA ODA

Reguliariai valykite odą švelniomis, nekomedogeninėmis priemonėmis ir drėkinkite, kad išvengtumėte sausėjimo, kuris gali sukelti sudirginimą ir raudonas dėmes. Rinkitės priežiūros priemones, pritaikytas odos tipui — pavyzdžiui, linkusiai spuoguotis odai, jei dažnai atsiranda spuogų.

2. VENGKITE DIRGINANČIŲ CHEMIKALIJŲ IR KVAPŲ
Mūvėkite pirštines ir naudokite tinkamas apsaugos priemones, jei tikėtina, kad susiliesite su dirginančiomis medžiagomis, pavyzdžiui, buitinėmis valymo priemonėmis. Venkite purkšti kvepalų tiesiai ant odos. Jei oda linkusi reaguoti, rinkitės švelnias, bekvapikes priemones, specialiai sukurtas jautriai odai. Kadangi kiekvienas žmogus skirtingas, stenkitės atpažinti ir vengti medžiagų, kurios sukelia reakcijas ir gali išprovokuoti raudonas dėmes ant odos.
3. APSAUGA NUO SAULĖS
Kasdien tepkite plataus spektro kremą nuo saulės jautriai odai, net debesuotomis dienomis, kad apsaugotumėte odą nuo UV žalos, galinčios sukelti odos paraudimą ir dėmes. 
4. HIDRACIJA IR SUBALANSUOTA MITYBA
Gerkite pakankamai vandens ir valgykite subalansuotą maistą, kuriame gausu vitaminų ir antioksidantų, kad palaikytumėte odos sveikatą. Venkite maisto produktų, kuriems esate jautrūs ar netoleruojami, kad sumažintumėte išbėrimų ir sudirginimo tikimybę.
5. VENKITE KASYMO IR ODOS KRAPŠTYMO
Nekasykite ir nekrapštykite esamų dėmių ar spuogų, nes taip galite sustiprinti uždegimą, paskatinti randėjimą ir sukelti dar daugiau paraudimo.
Faktų apžvalga

RAUDONOS DĖMĖS

Išvaizda:
Gali skirtis dydžiu, forma ir priežastimis — dažnai pasirodo kaip pavienės žymės ar išbėrimai ir kartais sukelia diskomfortą.  

Tipai:
Plokščios, dėmėtos, smulkios ar niežtinčios raudonos dėmės — kiekvienos savybė ir kilmė gali būti skirtinga. 

Priežastys:
Nuo dažnų būklių, tokių kaip karščio bėrimas ar spuogai, iki rimtesnių, pavyzdžiui, purpura, kurios atvejais gali prireikti medicininės pagalbos. 

Medicininė pagalba:
Jei raudonos dėmės ant odos nepraeina, plinta, atsiranda kartu su kitais simptomais ar sukelia ryškų skausmą — tai gali rodyti rimtesnę būklę. 

5 požymiai,
KADA REIKĖTŲ KREIPTIS Į GYDYTOJĄ:

Nors daugelis raudonų dėmių ant odos nėra pavojingos ir gali būti prižiūrimos namuose, tam tikrose situacijose reikalinga medicininė konsultacija:

  • 1
    Užsitęsusios dėmės
    Jei raudonos dėmės negerėja taikant namų priežiūrą arba nepraeina ilgiau nei kelias savaites, vertėtų kreiptis į gydytoją. Užsitęsusios dėmės gali rodyti gilesnes priežastis, kurioms reikalingas profesionalus gydymas. 
  • 2
    Išplitusios dėmės
    Jei raudonos dėmės apima didelį kūno plotą arba staiga atsiranda dideliais kiekiais, verta pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu. Tai gali būti rimtesnės infekcijos ar vidinių sutrikimų požymis. 
  • 3
    Su kitais simptomais
    Jei raudonas dėmes lydi karščiavimas, dusulys, svaigimas ar veido bei gerklės tinimas, nedelsiant kreipkitės medicininės pagalbos. Tai gali būti rimtos alerginės reakcijos ar kitų būklių požymiai. 
  • 4
    Skausmingos dėmės
    Jei raudonos dėmės skauda, pūsliuoja arba rodo infekcijos požymius (pūliavimas, didėjantis paraudimas, šiluma ar tinimas), svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. 
  • 5
    Neaiškios kilmės dėmės
    Jei nepavyksta įvardyti aiškios raudonų dėmių priežasties arba jos atsiranda neįprastose vietose (pvz., akyse ar burnoje), kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą nuodugniam įvertinimui. 

SANTRAUKA

Raudonos dėmės ant odos — nuo plokščių dėmių iki iškilusių spuogų — gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: alergijų, infekcijų ar lėtinių odos būklių. Svarbu suprasti raudonų dėmių priežastis ir teisingai jas atpažinti, kad parinktumėte tinkamą priežiūrą. Prevencijai reikšminga kasdienė odos priežiūros rutina, hidratacija, subalansuota mityba, dirgiklių vengimas ir streso valdymas. Užsitęsusius ar sunkesnius atvejus vertėtų įvertinti sveikatos priežiūros specialistui.

DUK

Raskite mus

PRODUKTŲ KATEGORIJOS
  • Veidas
Cookies|Privatumo politika|Naudojimo Sąlygos|Atspaudas
© Beiersdorf 2026