Lilly & Madelaine’s Story

Prisilietimas, išgelbėjęs gyvybę

Madeline ir Lily - dvynukės. Jos gyvena Hamburge, Vokietijoje. Mėgsta kausytis hiphopo ir dalintis paslaptimis viena su kita. Jos neišskiriamos nuo pat gimimo - nuo pat tos akimirkos, kai Lily išgelbėjo savo sesės gyvybę.

Ankstukių Madelinos ir Lilės istorija (1:57)



1

Dramatiška gyvenimo pradžia

Kasmet visame pasaulyje gimsta apie 15 mln. neišnešiotų kūdikių. Tokios yra ir Lily bei Madelaine - dvynukės, gimusios 9-iomis savaitėmis per anksti. Vos gimusios, abi turėjo kovoti dėl savo gyvybės: buvo stebimos inkubatoriuje, jų kvėpavimui talkino aparatai. Vienos iš dvynukių situacija buvo prastesnė - ji gimė su širdies yda - neužsitraukusiu plyšiu širdyje.

Kaip jaučiatės, žiūrėdamos į save pirmosiose šeimos nuotraukose? Ar atpažįstate save, ar jaučiatės taip, tarsi žiūrėtumėte į ką nors kitą?

Madelaine: Tokios nuotraukos puikiai atspindi tai, kokios esame ir šiandien - visada kartu.  Mama ir tėtis nuo mažens mums pasakojo, kokios sunkios buvo pirmosios savaitės. Mes vos nemirėme. Laimei, vienai slaugytojai kilo mintis mus paguldyti į inkubatorių kartu...
Lily: Ten mes iškart apsikabinome, mūsų maži pirštukai susilietė. Nuo tos akimirkos mūsų šansai išgyventi padidėjo. Bėgant laikui, Madelaine jau galėjo kvėpuoti pati ir plyšys širdyje po truputį užsitraukė.
Madelaine: Iškart po gimdymo mūsų mama dar buvo per silpna, kad galėtų mus lankyti neišnešiotų naujagimių skyriuje. Todėl tėtis fotografuodavo mus senu "Polaroid" fotoaparatu ir rodydavo tas nuotraukas mamai. Tose nuotraukose vos galėjai mus įžiūrėti - buvome tokios mažos, apraizgytos įvariausiais vamzdeliais...



,,MŪSŲ RYŠYS YRA YPATINGAS. VISI TAI PASTEBI"

Lily

2

Ryšys, kuris išlieka

Ar jūsų tarpusavio ryšys išliko toks pats stiprus?

Lily: Visi mūsų draugai sako, kad niekada nėra matę tokių seserų, kurios būtų tokios artimos, kaip mudvi. Jie vis kartoja: „Nenormalu būti tokioms artimoms!“ Tiesą sakant, retai kada išsiskiriame ilgiau nei valandai. Mes tiesiog per daug pasiilgstame viena kitos.
Madelaine: Aš nuolat rūpinuosi Lily.  Kai slidinėjame ar važinėjamės dviračiu, Lily visada turi važiuoti priekyje manęs. Priešingu atveju nuolat gręžiočiausi atgal, tikrindama, ar jai nieko neatsitiko.
Lily: Taip, šiandien esame tokios pat artimos, kaip ir tada, kai gimėme. Kiekvieną dieną apsikabiname, prisiglaudžiame viena prie kitos.



LAIKAS BĖGA, BET PRISILIETIMO GALIA IŠLIEKA.

„Aš tai aiškiai supratau tapusi mama, o šiandien galiu patvirtinti ir kaip gydytoja - prisilietimas išties turi gydomosios galios"

Dr. Tzipi Strauss

Šebos medicinos centro neonatologijos skyriaus vedėja, Tel Avivas, Izraelis

Moksliškai įrodyta prisilietimų nauda

„Kengūros“ metodu paremta priežiūra pradėta taikyti Kolumbijoje, aštuntajame dešimtmetyje. Dėl blogos medicinos sistemos būklės, perpildytų ligoninių bei per mažo inkubatorių kiekio, neišnešiotiems kūdkiams ten grėsė daug pavojų. Kildavo infekcijų protrūkiai, kūdikių mirtingumas buvo itin didelis. "Kengūros" metodo pradininkai skatino motinas ilgai laikyti savo kūdikius priglaustus oda prie odos ir maitinti krūtimi. Šis metodas pasiteisino - kūdikių sergamumas ir mirtingumas ėmė sparčiai mažėti! Buvo atlikta daugybė šio metodo tyrimų, patvirtinusių, kad jis duoda išties reikšmingos ir ilgalaikės naudos neišnešiotiems kūdikiams. Širdies ritmo, kvėpavimo sistemos ir termoreguliacijos stabilumas, geresnis miegas, didesnis pakantumas skausmingoms medicininėms procedūroms - tai tik keletas naudų, kurias suteikia "kengūros" metodas.

Kūdiko pėdučių masažas padeda kovoti su kvėpavimo sunkumais

Įrodyta, jog bet koks prisilietmas neišnešiotam kūdikiui tarsi primena, jog reikia kvėpuoti. Tai atrodo savaime suprantamas dalykas suaugusiems, tačiau per anksti gimusiam kūdikiui savarankiškas kvėpavimas kartais reiškia didžiulį darbą, reikalaujantį visų jėgų. Leipcigo mokslininkai sukūrė prietaisą, kuris, uždėtas ant kūdikio pėdutės, mechaniškai ją stimuliuoja, imituodamas rankų masažą.

Prisilietimai, kurie išgelbėjo gyvybes

Šios istorijos – apie žmones, kurių gyvenimą išgelbėjo žmogaus prisilietimas.

Sandra, Vokietija

Mūsų sūnus gimė 12 savaičių per anksti. Jam teko devynias savaites praleisti neišnešiotų naujagimių skyriuje. Kiekvieną dieną glaudžiau jį prie savo odos, kad suteikčiau reikalingos šilumos. Šiandien jis jau sveikas, laimingas ir judrus 2,5 metų berniukas.

Ričardas, JAV

Vieną dieną su drauge išėjome pasivaikščioti prie upės. Nusprendžiau pabraidyti upėje.  Deja, bebraidydamas paslydau ir įsmukau į upės dugne buvusią duobę. Visaip bandžiau išsikapstyti ir iš paskutinių jėgų sugebėjau pakelti dešinę ranką. Po akimirkos pajutau, kaip kažkas mane sugriebė, ištraukė ir laikė mano galvą virš vandens. Tai buvo jauna moteris! Ji stovėjo už kelių metrų ir pastebėjo, kad nebeišnirau. Vien jausdamas jos ranką, kuri taip stipriai laikė suspaudusi mane, supratau, jog mane išgelbės.

Liza, Vokietija

Mūsų kūdikis turėjo gimti įpusėjus karantinui. Dėl karantino sąlygų, prasidėjus gimdymui, vyrui nebuvo leista būti kartu su manimi gimdykloje. Sąrėmius kentėjau būdama viena. Neslėpsiu, jaučiausi vieniša... Tada pasikeitė akušerės pamaina. Naujoji akušerė, norėdama pasisveikinti, uždėjo ranką man ant nugaros. Tai buvo pirmas prisilietimas, kurį pajutau nuo sąrėmių pradžios. Net toks, atrodo, nedidelis fizinis kontaktas, suteikė man jėgų. Jos prisilietimas išsklaidė mano vienišumą ir aš buvau pasiruošusi susitikti su savo mažyliu.